• Titulinis
  • Titulinis
  • Rašykite

Vertinga literatūra

SpausdintiSpausdinti


2011-06

Visuomenėje vis stiprėja nerimo pojūtis dėl ateities. Tai lemia daugelis veiksnių. Tarp jų ir vis akivaizdesni moksliniai duomenys apie klimato kaitą, bioįvairovės nykimą bei resursų mažėjimą. Nereikia nei majų kalendoriaus nei Haroldo Kempingo pranašysčių. Statistiniai duomenys apie kylančią globalią temperatūrą, dirvų eroziją, miškų nykimą, žuvų išteklų mažėjimą, naftos išgavimų mažėjimą ir t.t. (galima dar ilgai vardinti) veda prie elementaraus klausimo: kada prasidės kataklizmai, kokio masto jie bus ir kaip mes galėtume tam pasiruošti? Vis daugėja literatūros bandančios pateikti atsakymus bent jau į paskutiniąją klausimo dalį. Vienas iš nuosekliausių ir lengviausiai prieinamų (bent jau skaitantiems anglų kalba) - "The Post Carbon Reader", kurio PDF versiją atskiromis dalimis galite parsisiųsti.

2011-02

Galime pasidžiaugti, kad Jungtinės Karalystės Darnaus vystymosi komisijos nario profesoriaus Tim Jackson studijos "Gerovė be augimo?" santrauka Aplinkos  ministerijos įsteigtos VšĮ "Grunto valymo technologijos" dėka jau prieinama ir lietuvių kalba. Parsisiųsti





2009-12

Nyderlandų Aplinkos apsaugos agentūros studija Growing within limits  parengta Romos klubo įkūrimo 40-mečio proga. Studija analizuoja svarbiausias globalias tendencijas aplinkos srityje ir pateikia 1972 m. Romos klubo parengtos studijos "Augimo ribos" (Limits to growth) kontekste.

2009-07

Jau isibėgėjus ekonominei krizei pasirodė puiki Jungtinės Karalystės Darnaus vystymosi komisijos nario profesoriaus Tim Jackson studija "Gerovė be augimo?" (Prosperity without growth?).

Šis ekonomisto ir Darnaus vystymosi idėjos nešėjo darbas ne tik pateikia puikius argumentus, kodėl svarbu sugriauti nusistovėjusį mitą apie žmonijos gerovės tiesioginę priklausomybę nuo ekonomikos augimo, bet ir apžvelgia galimus sprendimo būdus. 

Įvadinio žodžio vertimas į lietuvių kalbą pateikiamas žemiau, o studijos santrauką (anglų kalba) galite parsisiųsti čia .

"Globali ekonomika yra beveik penkis kartus didesnė, nei buvo prieš pusę amžiaus. Jei ji ir toliau augtų tokiais pačiais tempais, iki 2100 m. padidėtų 80 kartų. Toks nepaprastas pasaulio ekonominės veiklos augimas neturi istorinio precedento ir akivaizdžiai kontrastuoja su turimomis žiniomis apie baigtinius resursus ir trapią pasaulio gamtą nuo kurios priklauso žmonijos išlikimas. Šis ekonomikos augimas jau yra lydimas 60% pasaulio ekosistemų degradavimo. Tačiau žmonija vis dar atsisako matyti atšiaurią šių skaičių tiesą. Tebevyrauja nuomonė, kad atmetus finansines krizes pasaulio ekonomika ir toliau be galo augs. Tuo tikima ne tik neturtingiausiose šalyse, kur geresnės kokybės gyvenimas yra neabejotinai būtinas, bet ir turtingiausiuose kraštuose, kur tarsi iš gausybės rago krintančios materialinės gėrybės neprideda daugiau laimės ir gresia mūsų gerovės pamatų sugriovimu.
Nesunku aptikti šio kolektyvinio aklumo priežastis. Moderniosios ekonomikos stabilumas yra struktūriškai priklausomas nuo ekonomikos augimo. Kai augimas susilpnėja, kaip tai įvyko paskutiniu metu, politikai pradeda panikuoti, verslas sustoja, žmonės praranda darbus ar net savo namus, įsisuka recesijos spiralė. Tokioje terpėje abejojimas augimo svarba yra laikomas bepročių, idealistų ir revoliucionierių aktu. Bet mes turime kelti šį klausimą. Augimo mitas jau nepasiteisino. Jis nepasiteisino dviems milijardams žmonių kurie gyvena už mažiau nei $2 per dieną, nepasiteisino ir trapioms ekologinėms sistemoms, nuo kurių priklauso visų mūsų išlikimas. Svarbiausia, kaip patyrėme, jis nepasiteisino net ekonominio stabilumo ir žmonių pragyvenimo saugumo prasme.
Šiandien mes esame atsidūrę prieš neišvengiamą pigios naftos eros pabaigą, būtiniausių vartojimo prekių kainų augimo perspektyvą, degraduojančius miškus, ežerus ir dirvą, konfliktus dėl žemės naudojimo, vandens kokybės, žvejybos teisių ir didelį iššūkį stabilizuojant anglies koncentraciją pasaulio atmosferoje. Mes atsidūrėme prieš šiuos iššūkius turėdami iš pamatų sugriautą ekonomiką ir jausdami desperatišką atsigavimo poreikį. Šiomis sąlygomis sugrįžimas prie įprastų veiklos principų ne išeitis. Mažos dalies gerovė, paremta ekologine destrukcija ir nesibaigiančiu socialiniu neteisingumu negali būti civilizuotos visuomenės pagrindas.
Ekonomikos atsigavimas yra gyvybiškai svarbus. Darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas yra absoliučiai būtinas. Bet taip pat skubiai reikalinga atgaivinti bendrosios gerovės pojūtį, įsipareigojimą teisingumui ir gerbūviui baigtiniame pasaulyje. Šių tikslų siekimas moderniajame amžiuje gali atrodyti keistas ir net netinkamas uždavinys. Vyriausybių vaidmuo yra siaurai įrėmintas materialinių tikslų ir ištuštintas klaidingos beribių vartotojų laisvių vizijos. Reikalinga peržiūrėti ir atnaujinti pačią valdymo koncepciją. Dabartinė ekonominė krizė suteikia galimybę skirti jėgas šio pokyčio įgyvendinimui, atsisakyti trumparegio mąstymo, kurio epidemija jau ne vieną dešimtmetį apėmusi visuomenę ir pakeisti jį apgalvota politika, galinčia įgyvendinti milžinišką uždavinį - užtikrinti ilgalaikę gerovę.
Galų gale, gerovė gerokai daugiau nei materialūs malonumai. Ji peržengia materialinių interesų sferą. Ji slypi mūsų gyvenimo kokybėje ir mūsų šeimų sveikatoje bei laimėje. Ji yra mūsų santykių stiprybėje ir pasitikėjime bendruomene. Ji pasireiškia mūsų pasitenkinime darbu ir bendros prasmės bei tikslo išgyvenime. Ji priklauso nuo mūsų galimybės pilnai dalyvauti visuomenės gyvenime. Gerovė glūdi mūsų galimybėje klestėti kaip žmogiškoms būtybėms ekologinių apribojimų ir baigtinės planetos rėmuose. Pagrindinis mūsų visuomenės iššūkis - sukurti sąlygas, kuriomis tai būrų įmanoma ir tai yra neatidėliotinas mūsų laikų uždavinys."

 

© 2009 Visos teisės saugomos. Projektas "Darnus vystymasis".

sprendimas: IMODUS